Savitarpio pagalba: naujas požiūris į psichikos sveikatą
Kaip keistųsi psichikos sveikatos paslaugos, jei jose dirbtų savitarpio paramos teikėjai – žmonės, patys patyrę psichikos sveikatos sunkumų? Šie žmonės galėtų padėti kitiems ne tik remdamiesi savo profesinėmis žiniomis, bet ir asmenine patirtimi. Tokia pagalba stiprintų bendruomeniškumą, mažintų stigmą ir kurtų tikrąjį pokytį tiek individui, tiek visai sistemai.
Savitarpio pagalbos modelis jau sėkmingai įgyvendinamas įvairiose šalyse, o jo poveikis neabejotinai yra puikus pavyzdys. Remdamiesi asmenine patirtimi, savitarpio paramos teikėjai geba suprasti kitų jausmus, iššūkius ir baimes. Jie tampa tvirtu tiltu tarp specialistų ir pacientų, kuris leidžia sukurti artimesnį, žmogiškesnį ryšį. Tuo pačiu metu jie patys stiprėja ir patiria asmeninį augimą, kuris tampa svarbia jų pačių sveikimo dalimi.
Kodėl savitarpio pagalba veikia?
Savitarpio pagalba veikia, nes ji grindžiama bendrumu ir tarpusavio supratimu. Žmonės, kurie patys išgyveno panašius sunkumus, gali kurti saugią aplinką, kurioje kiti jaučiasi suprasti ir palaikomi. Tai mažina stigmatizaciją ir atveria kelią nuoširdžiam bendravimui. Toks modelis ne tik papildo tradicinę psichikos sveikatos priežiūrą, bet ir tampa neatsiejama jos dalimi.
Nauda sistemai
Savitarpio pagalbos modelis suteikia didelės naudos visai psichikos sveikatos paslaugų sistemai:
- mažina atskirtį ir skatina bendruomeniškumą;
- padeda geriau suprasti pacientų poreikius;
- gerina paslaugų prieinamumą;
- mažina specialistų perdegimą, nes dalį jų krūvio perima savitarpio paramos teikėjai.
Toks požiūris leidžia sistemai tapti atviresnei ir labiau orientuotai į individualius žmonių poreikius.
Įkvepianti Islandijos patirtis
Lapkričio mėnesį Vilniuje vyko susitikimas su Islandijos ekspertais, kurie jau daugelį metų sėkmingai įgyvendina savitarpio pagalbos programas savo šalyje. Jų patirtis įkvėpė ne tik diskusijas, bet ir pirmuosius žingsnius, siekiant šį modelį pritaikyti Lietuvoje.
Daugiau apie šias įkvepiančias istorijas sužinokite pažiūrėję filmuką , kuriame:
- Simona Bieliūnė, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė, dalijasi, kodėl Vilniui svarbu pradėti kurti savitarpio pagalbos programas ir kaip šis žingsnis gali pakeisti miestiečių psichikos sveikatos paslaugas.
- Nina Eck, viena pirmųjų savitarpio paramos teikėjų Nacionalinėje Islandijos ligoninėje, pasakoja savo asmeninę istoriją ir kodėl ji pasirinko šį kelią. Ninos patirtis rodo, kaip asmeninė išgyvenimai gali tapti resursu kitų žmonių pagalbai.
- Nanna Briem, psichikos sveikatos paslaugų direktorė Islandijos ligoninėje Landspítali, atskleidžia, kaip savitarpio pagalbos programos jau pakeitė Islandijos psichikos sveikatos sistemą ir kokių rezultatų jos atnešė tiek klientams, tiek darbuotojams.
Filmo nuoroda Youtube:https://www.youtube.com/watch?v=WBAv5e_Wa0o