VILNIAUS MIESTO PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS

     Vilniaus klinikinė Vasaros ligoninė yra Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta Viešoji įstaiga. Mūsų ligoninė teikia antrinio lygio psichiatrijos stacionarines, dienos stacionaro ir ambulatorines paslaugas. Taip pat ligoninėje veikia modernios, vienintelės ne tik Lietuvoje, bet aplinkinėse šalyse Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos tarnybos, Psichoterapijos dienos stacionaras.

     Ligoninės bazėje yra įsikūrusi Vilniaus Universiteto Psichiatri jos klinika, vadovaujama doc.  dr. Vitos Danilevičiūtės. Vyksta Universiteto klinikos darbuotojų konsultacijos, taip pat mokslinis ir pedagoginis darbas.

     Didelį dėmesį skiriame naujų, humaniškų psichikos sveikatos paslaugų diegimui, reabilitacijai. Ligoninėje veikia moderni Psichosocialinės reabilitacijos tarnyba, visi pacientai gali naudotis naujai įrengta sporto sale. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientų teisių atstovavimo ir gynimo klausimams, veikia pacientų klubas, pacientų Taryba, ligoninėje dirba nepriklausomi pacientų patikėtiniai.

ISTORIJA

     Kaip byloja legenda, savo rūmų pastatus ligoninei padovanojo vienas to meto grafas po to kai viename iš jų nusižudė jo artima giminaitė. Kurį laiką čia buvo gydomi tuberkulioze sergantys pacientai. O 1927 m. šiame nuostabiame Sapiegos parko kampelyje buvo atidaryta 120 vietų psichiatrijos ligoninė. Iki tol Vilniuje veikė nedideli psichiatrijos skyriai Šv. Jokūbo ir Antakalnio ligoninėse.

     1930 m. prof. M. Rozė į Vasaros gatvėje esančią ligoninę iš Varšuvos perkėlė smegenų tyrimo institutą. Tokių institutų visoje Europoje iš viso buvo tik trys.

     1933 m. į ligoninę perkeliamas nervų ligų skyrius iš Šv. Jokūbo ligoninės ir ji tampa nervų ir proto ligų klinika. 1934 m. buvo atidarytas dar vienas ligoninės padalinys Kairėnų kolonija nepagydomiems psichikos ligoniams. Ligoninė išaugo iki 2301 lovų. Ligoninėje veikė psichikos ligomis sergančių ligonių šeimų globos centras.

     Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvą okupavus fašistinei Vokietijai buvo uždaryta VU Nervų ir psichikos ligų katedra. Ligoninė veikė, tačiau stipriai nukentėjo – buvo išvežtas ir sunaikintas ligoninės archyvas, išgrobstytas inventorius.

     Pokario metai ligoninei, kaip ir visai Lietuvai, buvo nelengvi. Pokario metais ligoninėje buvo iki 400 lovų. Ligoninė tapo centru metodologiškai vadovaujančiu psichiatrinei ir neurologinei pagalbai visoje Lietuvoje. Taip pat tai buvo medicinos studentų ir gydytojų ruošimo bazė.

     1944 m. savo veiklą atnaujino Nervų ir psichikos ligų katedra. 1952 m. įkurta Vilniaus krašto neurologų ir psichiatrų mokslinė draugija. Tai davė nemenką postūmį mokslinei veiklai, padaugėjo spausdintų mokslinių darbų psichiatrijos ir neurologijos temomis.

     1961 m. po pertraukos vėl atsidarė Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė. Ten persikėlė dirbti nemaža dalis gydytojų ir kito personalo.

     1972 m. ligoninėje pradėjo veikti studentų psichologų būrelis.

     1974 m. pradėjo dirbti pirmoji psichologė. Tuo laiku tai buvo labai pažangus žingsnis. Šį faktą galėtume laikyti ligoninės psichoterapinės tradicijos atskaitos tašku. Šiandien galime drąsiai didžiuotis, kad Vilniaus miesto psichikos sveikatos yra giliausią psichoterapijos tradiciją ir daugiausia dirbančių psichoterapeutų turinti ligoninė Lietuvoje.

     1985 m. ligoninė žengia dar vieną labai svarbų ir pažangų žingsnį psichikos sveikatos pagalbos demokratizavimo ir humanizavimo kryptimi: įkuriamas 100 vietų dienos stacionaras, kuris iki šiol išlieka didžiausias Lietuvoje.

     2003 -2006 m. ligoninės specialistai įgyvendino Olandijos vyriausybės per MATRA programą ir Vilniaus miesto savivaldybės finansuotą projektą „Šiuolaikinių psichikos sveikatos paslaugų nuoseklios grandinės sukūrimas Vilniuje“ (arba sutrumpintai „Vasaros MATRA“). Šio projekto metu Vasaros 5 teritorijoje iškilo du visiškai nauji korpusai, kuriuose įsikūrė šiuolaikiškos, atitinkančios geriausią Vakarų Europos patirtį Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos, Psichosocialinės reabilitacijos, Psichoterapijos tarnybos. Dalis šių tarnybų unikalios ir neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Projekto biudžetas siekė apie 6 mln. litų, iš kurių apie 2 mln. buvo skirti personalo mokymui ir paslaugų diegimui ir apie 4 mln. rekonstrukcijai bei įrangos įsigijimui.

     2006 m. pasibaigus „Vasaros MATRA“ projektui, vystymasis nesustojo – ligoninės steigėja Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino ligoninės plėtros planą 2007 – 2011 m. Atsižvelgiant į įstaigos patirtį ir resursus, toliau buvo nuspręsta vystyti Gerontopsichiatrijos ir Krizių – ūmios psichiatrijos kryptis. Šiame plėtros plane yra numatyta pertvarkyti egzistuojančius Ūmios psichiatrijos bei Priėmimo ir Krizių intervencijos skyrius į modernią Krizių – ūmios psichiatrijos tarnybą; plėsti ir modernizuoti Gerontopsichiatrinę pagalbą; Poūmės psichiatrijos ir Dienos stacionaro skyrius sujungti į modernų Poūmės psichiatrijos tarnybą. Šioms trims naujoms tarnyboms numatyta pastatyti ar rekonstruoti ir pilnai įrengti tris korpusus.  Sėkmingai įgyvendinus šį projektą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre butų sukurtas unikalus viso Vidurio ir Rytų Europos regiono mastu psichikos sveikatos paslaugų centras, kuriame visos tarnybos ir visi pastatai būtų atnaujinti ir atitiktų visus šiuolaikinius psichiatrinės pagalbos teikimo principus bei reikalavimus. Šis centras taptų praktine mokymo baze ne tik Lietuvos, tačiau ir viso regiono psichikos sveikatos specialistams.

     Taip pat Vasaros ligoninė ir VU Psichiatrijos klinika vykdo nemažai mokslinių projektų. Vienas įdomiausių – pacientų patiriamų suvaržymų mažinimui skirtas Europos komisijos remiamas projektas „Prievartos priemonių taikymų psichiatrijoje įvertinimas Europoje ir geriausios klinikinės praktikos modelio sukūrimas (EUNOMIA)“.

     Ligoninės ir psichiatrijos klinikos istorija aktyviai kuriame šiandien! Ligoninės darbuotojai kasdieną stengiasi išmokti, atrasti, sukurti kažką naujo; kažką kas dar pagerintų diagnostikos ir gydymo kokybę, kas pacientui palengvintų ligos naštą.

PASLAUGOS

     Ligoninės pagrindinis uždavinys ir tikslas – suteikti pacientui tokią pagalbą, kuri maksimaliai atitiktų jo būklę ir poreikius tuo metu. Siekdami šio tikslo stengiamės turėti kuo daugiau ir kuo įvairesnių tarnybų, taikyti kuo įvairiausius ištyrimo ir gydymo metodus, nuolat tobuliname ir ieškome naujų darbo formų. Visas skyrių personalas nuolat mokosi, kelia savo kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Ligoninėje dirba ir konsultuoja profesoriai, docentai, mokslų daktarai. Ne tik gydytojai, bet ir kiti specialistai yra mokęsi ir stažavęsi daugelyje Vakarų Europos, Skandinavijos šalių bei JAV.

     Ligoninėje Jums pasiruošę padėti daugiau nei 50 psichiatrų, psichoterapeutų, neurologų, reabilitologų, kineziterapeutų ir įvairių kitų specialybių gydytojų, daugiau nei 100 slaugytojų, taip pat psichologai, socialiniai darbuotojai, fizinės veiklos ir užimtumo specialistai, masažuotojai ir daugelis kitų. Pacientus konsultuoja Vilniaus Universiteto Psichiatri jos klinikos darbuotojai. Ligoninėje greta klinikinių skyrių veikia psichologijos laboratorija, socialinės pagalbos skyrius, fizioterapijos, masažo, kineziterapijos, reabilitacijos padaliniai. Integruotai gydymo ir mokslo problemas sprendžia Savižudybių, Alzheimerio ligos ir kiti specializuoti centrai.

     Taikomi šie svarbiausi paciento ištyrimo metodai: apklausa ir anamnestinių duomenų surinkimas, stebėjimas, klinikinis psichikos būsenos įvertinimas, psichologinis ištyrimas, socialinės būklės tyrimas, taip pat papildomi tyrimai – elektroencefalografija, laboratoriniai tyrimai, echoskopija, EKG, oftalmoskopija ir daugelis daugelis kitų. Taip pat organizuojamos visų reikalingų kitų sričių gydytojų specialistų konsultacijos.

     Kiekvieną pacientą, gydo psichikos sveikatos specialistų komanda, kiekvienas gauna kompleksinį gydymą. Svarbiausi gydymo komponentai yra adekvatus medikamentinis gydymas, psichoterapija, šeimos konsultavimas, socialinių problemų sprendimas, psichosocialinė reabilitacija, elektroimpulsinė terapija, šviesos terapija taip pat kineziterapija, ergoterapija, meno terapija, fizioterapija, masažas. Be to skiriamas gretutinių ir lydinčių susirgimų gydymas.

     Atsižvelgiant į paciento būklę jis gydomas ūmios psichiatrijos skyriuose (I moterų ir vyrų skyriai), atviro tipo skyriuose (II moterų ir vyr�� skyriai), specializuotuose skyriuose (psichoterapijos, gerontopsichiatrijos skyriuose), dienos stacionare ar ambulatorinėje grandyje – konsultaciniame psichiatrijos ir psichoterapijos centre. Toks platus įvairių skyrių bei pagalbinių tarnybų spektras leidžia užtikrinti pacientui labiausia atitinkančią jo poreikius ir mažiausia ribojančią pagalbą. Keičiantis paciento būklei keičiamas ne tik gydymo planas, bet ir skyrius – kad kuo mažiau būtų ribojama paciento laisvė, kad aplinka maksimaliai atitiktų kiekvieno poreikius. Netgi su sunkiausia būsena patekęs į ūmios psichiatrijos skyrių pacientas, pagerėjus jo būklei, gali pasirinkti tolimesnį gydymą atviro tipo skyriuje ar dienos stacionare.

LIGONINĖS TERITORIJA

     Vasaros ligoninė įsikūrusi gražiame Antakalnio kampelyje greta Petro ir Povilo bažnyčios. Ligoninės teritoriją sudaro daugiau nei 4 hektarai miško parko. Tai nuostabi tylos ir ramybės oazė greta paties  miesto centro. Ligoninė lengvai pasiekiama visuomeniniu miesto transportu praktiškai iš bet kurios Vilniaus vietos. Iki centro tik keletas minučių pėsčiomis.

     Iš centro patogiausia važiuoti 2, 4, 14, 17,13, 12 troleibusais iki menų gimnazijos stotelės; Iš Antakalnio pusės patogiausia važiuoti 2, 3, 4, 14; iš stoties 2 troleibusu, 34 autobusu.

     Daugumą atvykusių nustebina tai, kad Vasaros ligoninės teritorijoje nėra gydymo įstaigoms būdingos atmosferos. Ligoninės teritorijoje tarp parko medžių ir pievelių žaismingai išsimėtę 11 nedidelių pastatų, primenančių jaukius namus, aukštyn ir žemyn nuo kalniukų bėga takeliai, senieji pastatai alsuoja amžiaus pradžios architektūrinėmis grožybėmis.